- vijinys
- vijinỹs sm. (3b) BŽ503, RŽ, NdŽ, KŽ, DŽ1, Grg, Šv; ŠT386 vejamas ar nuvytas daiktas (virvė, siūlai): Čia kanapiai vijiniáms J. Vìjinį pasiimk vyti J. Eik šalin su savo vijiniaĩs, prikratysi spalių viralą Užv. Storojosi labai tą dieną senovės bobos vijinius vyti ir siūlus in kamuolius didelius stipriai sumatuoti DS278(Šmk).
Dictionary of the Lithuanian Language.