vijinys

vijinys
vijinỹs sm. (3b) 503, , NdŽ, , 1, Grg, Šv; ŠT386 vejamas ar nuvytas daiktas (virvė, siūlai): Čia kanapiai vijiniáms J. Vìjinį pasiimk vyti J. Eik šalin su savo vijiniaĩs, prikratysi spalių viralą Užv. Storojosi labai tą dieną senovės bobos vijinius vyti ir siūlus in kamuolius didelius stipriai sumatuoti DS278(Šmk).

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • vijinys — vijinỹs dkt. Šilki̇̀nių siūlų vijinỹs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”